Lunatikų žygiai 2012 metais buvo net du:
- vasario 10 d. – Mindūnai (Vilmanto sodyba)
Justinos įspūdžiai:
Tradiciškai sulaukę žiemos, atėjus pilnačiai, klajūniečiai, dar vadinantys save lunatikais, susirinko į Lunatikų žygį. Dešimties entuziastų ant slidžių ir trijų ėjikų nesustabdė net arti 20 laipsnių spaudžiantis šaltukas. Iščiuožėme apie 9 vakaro kaip tik tekant mėnuliui, kuris tekėjo didelis ir raudonas, ir paskui visą kelią švietė mums kaip lempa iki pat pirmos ryto, kol parčiuožėme atgal. Pradėję Mindūnų miškuose, tolimiausią tašką pasiekėme Cibakaragyje ant Baltųjų Lakajų. Pakeliui dar sustojome išgerti arbatos ir suvalgyti apšalusių sumuštinių prie laužo.
Džiaugiamės, kad visi dalyviai finišą Vilmanto pirtyje pasiekė gyvi, sveiki ir su visais rankų ir kojų pirštais 🙂 Ačiū Vilmantui ir Neringai už svetingumą.
- kovo 9 d. – Stirniai (Jono sodyba)
Justinos įspūdžiai:
Galvojote, kad žiema jau pasibaigė? Ir aš taip galvojau! Kol nenuvažiavau į Stirnelę pas Joną, kur jau antrą kartą šįmet įvyko Lunatikų žygis, kitaip dar vadinamas Mėnulio terapija. Prieš startą norintys apšilo su pačiūžomis ant natūralios ir apšviestos čiuožyklos Jono kieme. O po to per tikrų tikriausią sniegą net 22 km įveikė 8 slidininkai, 12 pėsčiųjų, o kur dar aplink namus slidėm ir pačiūžom slidinėję 12 palaikymo grupės dalyvių ir du šunys. Nuo 9.30 vakaro iki 2.30 paryčiais šliuožėm nuo Paalsuodės, pro Pagaigalę, link Paalnės. Prie Vytauto apygardo partizanų paminklo stabtelėjom ir uždegėm žvakutes. Prie Alnės ežero išgėrėm arbatos ir tęsėm žygį ežeru. Nuo ežero pasukom link Kraujelių, išbandėm ekstremalų Stirnių ežero ledą, ir prieš pat finišą dar užsukom į Žagarus ir Bebrynę. Ačiū Labanoro girininkijai kad reikėjo keliauti tik 22, o ne 44 km.(jei nebūtų nuvežę į priekį…). Ačiū Vilmantui už ėjimą priekyje ir pažintį su vilko ir briedžių pėdsakais. Ištvermingiausi po pirties ėjo pailsėti jau beveik prašvitus, prieš 6 ryto…
Žygio paparacai buvo Andrius ir Julius.
Šiame žygyje turėjome tik vieną patyrusį „lunatiką“ , visiems kitiems 11 žmonių, tai buvo naujas, dar nepatirtas nuotykis ir išbandymas. Pradžioje atrodė viskas kaip smagus pasivaikščiojimas naktį. Ryškus mėnulis, graži gamta, lengvas ėjimas ežeru kėlė nuotaiką, klegėjo juokas ir šūksniai. Bet mėnulis pasislėpė už debesų, ežeras baigėsi ir prasidėjo tikrasis žygis. Teko kabarotis į kalną, bristi apsnigtais miško takais, kurie atrodėl senai nevaikščioti ir nevažinėti. Tik vieniši kelių dienų senumo žmogaus pėdsakai rodė, kad vis tik einame teisinga kryptimi. Klampojant per užšalusią pelkę, braunantis per bruzgynus džiaugėmės kad dabar žiema ir dar visur pašalę. Žygyje dalyvavo 12 pėsčiūjų, ėjome išilgai Alnio ežeru, Duobulio ir Stirnių ežerais. Įveikėme apie 14 km.
Mums visiems, kaip naujokams, šis žygis buvo tikras ištvermės ir kantrybės išbandymas. Bet niekas nesiskundė, kad per sunku, kad blogai. Pasiekėme sodybą 3.30 val. labai pavargę, bet su šypsenomis, kad MES TAI ĮVEIKĖME.
Esame dėkingi vedliui Juliui, kuris buvo viso žygio vedlys. Labai noriu padėkoti klubui KLAJŪNAS ir Kraujeliams.
Net gaila, kad dabar žiema jau baigėsi, ir kiti Lunatikai tik kitais metais!
Andriaus ir Juliaus nuotraukų albumas
Ankstesnių Lunatikų žygių akimirkos:
2011
2010
2009
2008
2007
