Jau seniai būdamas asmeniškai pažįstamas su kai kuriais molėtiškiais, „Klajūno“ nariais, apie 1998 metus Viktoras Povelauskas tapo aktyviu „Klajūno“ nariu.
Mūsų klube jis išėjo orientavimosi sporto pradžiamokslį, o mums padovanojo nuostabias akimirkas klausant jo pasakojimų apie keliones, įvairių pasaulio viršukalnių šturmą.
2004 m. rugpjūtį jau buvo suplanuotas susitikimas, kurio metu Viktoras su nepakartojimu nuoširdumu ir subtiliu humoru būtų dalinęsis įspūdžiais iš Tian Šanio kalnų apie Chan Tengrio viršūnės šturmą.
Deja, Viktoras iš Tian Šanio negrįžo. Labai sunkią Chan Tengrio viršūnę įveikė, o nusileisdamas dingo. Paslydo? Sustojo pailsėti ir sušalo? Pasiklydo?
Su kalnais Viktoras visada elgėsi kaip su gerais draugais. Įsiklausydavo į juos, juos jautė. Nesinori tikėti, kad kalnai jį nuskriaudė.
Gal jis ten tiesiog pasislėpė nuo dažnai nepakeliamai slegiančios buities.
„Klajūno maratonas“ – Viktorui atminti
Viktoras pasižymėjo nepaprasta ištverme, valia ir užsispyrimu. Tai savybės, kurių labiausiai prireikia tradicinėse orientavimosi sporto varžybose „Klajūno maratonas“. 2004 m. rugpjūčio 23 dieną Viktoras leidosi nuo Chan Tengrio viršukalnės ir įrengtos stovyklavietės nebepasiekė.
„Klajūno“ klubas siekia, kad tradiciškai rugpjūčio pabaigoje vykdomose varžybose visada pleventų šviesi Viktoro dvasia. Tad „Klajūno maratonas“ skiriamas Viktorui Povelauskui atminti, o grupėje V50 yra įsteigta Viktoro Povelausko taurė.
