Apie lunatikuojančius lunatikus gali suprasti tik lunatikai…
Kovo 3 d. per šv. Kazimierą įvyko Lunatikų žygis. Startas buvo Mindūnuose Neringos ir Vilmanto sodyboje.
Lodydami Vilmuko šunį, privažiavo pilnas kiemas mašinyčių.
Pagal sąrašą buvo 18 (ar ne 19 mūsų buvo), be šuns.
Po „varginančios” foto sesijos iššliuožėm Rytų kryptimi.
Pirmas kalniukas sunkiai kopiamas, (pavardžių neminėsime ), bet nusileidimas smagus, tik gal vienam vyriokui besidominčiam futbolu, bet žaidžiančiam krepšini jis nelabai patiko…
Važiuojant per ežero platybes, kai kur gavom ir vandens, liko šlapių provėžų ir kaip dažnai kyla klausimas, iš kur vanduo ant ledo per tokius šalčius. Na čia tik Jonas gali viską paaiškinti.
Galiorkai vis po truputį stabdžuojant, šliuožėm toliau. Darėsi vis smagiau, nes iš debesų išsivadavęs visu grožiu pasirodė Mėnulis… Šviesu, vėjo nėra ir šaltukas nedidelis. Nuostabu. Gali čiuožti ir dainuoti, bet kadangi balsingų nebuvo, tai netrūko plepančių. Laurynas sugebėjo ir į balių užlėkti ir vėl mus pavyti, gal tikrai mūsų tempas neatitiko standartinio judėjimo greičio. O mes jau pro miškelį prie garsiųjų skulptūrų, kurių net vasarą negali rasti. Įdomus užmanymas, nori pažiūrėti šliuožk žiemą ir naktį ir dar su vedliu. „Žvėrelių Seimas“ geras, visiems sukėlė daug gerų minčių. Gaila, kad fotografuotis „seimūnai“ nemėgsta, niekaip Andriui nepavyko jų su svečiais įamžinti.Po Seimo lankymo visi pasijautėm labai alkani ir gerai, kad čia pat žygio kulminacija – NAKTIPIEČIAI.
Stalas nukrautas kaip per antrą veselės dieną. Kai kas pradeda nuo desertų. Keptus obuolius patiekti žiemą gali tik matematikai. Kiekvienas bando savo valgymus prakišti, kad mažiau būtų nešti, kai kam neblogai sekėsi. Suėjo viskas ir sirupas, ir vaistai, ir arbatos, ir lašiniai įvairių rūšių, ir daniški triufeliai be pasitikėjimo, bet buvo suvartoti. Pasidžiaugus laužo šiluma, paskutinis pasispardymas per mišką su mėnulio šešėliais. Bent simboliškas paklydimas (kur rodyklė uodegai???) ir su pargriuvinėjimais lygoj vietoj, stirnų pabaidymais sėkmingai pasiekėm pirtelę.
Bendru sutarimu buvo nučiuožta 10,999 km nors matematikai teigė, kad judėjimo greitis niekaip neatitinka skaičių.
Suvestinė:
– Nesulaužyta nei viena slidė… (prastai)
– Vienas naujas dalyvis (gerai)
– Seniausių slidžių konkursą laimėjo Jonas (savadarbės slidės)
– Kokybiškiausios slidės Linos (su tikru kokybės ženklu)
– Geriausiais vėžių mynėjas ir stirnų baidytojas Andrius.
– Ištvermingiausi ir mažiausiai priekaištų reiškė Simas, Ignas ir Vieštautas
– Vaišingiausios šeimininkės konkursą laimėjo Neringa su ežerinėm stintelėmis…
Pirtis buvo gera ir ilga, nes istorija nutyli kada ji pasibaigė ir kiek karščio nuleista.
Ačiū visiems, buvo beprotiškai fantastiška.
P.S. Jonas Kalėdų seneliui buvo parašęs laišką/svajonę. Kad būtų sniego per Lunatikus. BUVO.
Andriaus nuotraukos
